Valstybė verslui padėtų susimažinusi išlaidas
„Dabartinė krizė – tai ekonomikos gijimo pradžia, vadavimasis iš investavimo klaidų ir išteklių švaistymo“, – tokias išvadas apie šalies ir pasaulio ekonominę situaciją pateikė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė susitikime su AB „Panevėžio keliai“ grupės kelių statybos įmonių vadovais.
Kelininkams, kaip ir kitų verslo sričių atstovams, aktualu, kokios yra šalies ūkio perspektyvos ir kokias priemones reikėtų naudoti, siekiant amortizuoti krizės poveikį.
Cituodama Nobelio premijos laureatą Friedrichą Hašeką, R. Vainienė priminė, kad krizė iš tikro prasideda tariamojo pakilimo metu. Giliausias krizės taškas – tariamas klestėjimas, kurį mūsų šalis patyrė 2007–2008 metais.
Ekspertų nuomone, prielaidas dabartinei situacijai sudarė JAV centrinio banko (Fed) ir Europos centrinio banko vykdyta pinigų politika, kai į rinką buvo išmetama labai daug pigių kreditų. Drastiškas paskolų gavimo lengvinimas ir pinigų kiekio didinimas kūrė tariamo turtingumo iliuziją vartotojams bei verslams.
„Skolintais pinigais pradėta daug rizikingų projektų, kurių pelningumas buvo pagrįstas tik mažomis palūkanomis. Projektų pradėta daugiau, nei jiems buvo išteklių“, – kalbėjo LLRI vadovė.
AB „Panevėžio keliai“ viešnios nuomone, blogiausio scenarijaus atveju Lietuva gali atsisakyti Valiutų valdybos modelio, šiuo metu garantuojančio stabilų lito kursą euro atžvilgiu, ir devalvuoti litą. Tai lemtų milžinišką infliaciją.
Plačiąja prasme, tikėtina, kad pasaulio ekonomika atsigręš į stabilias vertybes, palyginti su popieriniais pinigais, kuriuos leidžia į apyvartą centriniai bankai: deimantus, auksą, aliuminį ir pan.
Kaip optimistinį scenarijų ekspertė įvardijo ryžtingus mūsų šalies Vyriausybės veiksmus mažinant išpūstas biudžeto išlaidas. Jos nuomone, LR Vyriausybė privalės tai padaryti, nes atimti iš mokesčių mokėtojų daugiau, nei yra atimama dabar, jau nebegalima. Tokia politika netruks atsisukti prieš patį valstybės biudžetą, kurio pajamos, sumažėjus veiklos apimtims, taip pat sumažės.
AB „Panevėžio keliai“ specialistai paskaičiavo, kad 2009 metais, esant dabartinei mokesčių politikai, bendrovės išlaidos 100 litų pajamų padidės 1,03 Lt, su sąlyga, kad bendrovės apyvarta išliks kaip 2008-aisiais, tai yra 320 mln. Lt.
Įvertinus tai, kad valstybė kelių plėtros programų finansavimą sumažino 40 procentų, realiai kelininkų pardavimų apimtys gali mažėti proporcingai. Atitinkamai mažės ir į biudžetą sumokamų mokesčių, o išlaidos mokesčiams šimtui litų pajamų – didės. Ne geresnė ateitis laukia ir kitų kelių statybos įmonių. Tai reikštų, kad planuojamas biudžetas nebus surenkamas, ir sausio 1-ąją įsigaliojusi nauja mokesčių sistema visiškai neefektyvi.
Pasak R. Vainienės, mokesčių sistemos pakeitimai iš viso yra beprasmiai, sukėlę nereikalingą sumaištį ir pareikalavę daug laiko ir materialinių sąnaudų prie jų prisitaikyti. Šios išlaidos neatsipirks jokia prasme. Ekspertės nuomone, būtų pakakę padidinti tik PVM mokestį, kad biudžeto pajamos būtų stabilesnės.
Esant dabartinei situacijai Lietuvos laisvosios rinkos institutas verslui gali pasiūlyti mažinti išlaidas, kas jau yra daroma visose verslo srityse. Nehumaniškos priemonės, tai yra darbuotojų skaičiaus mažinimas ir darbo užmokesčio mažinimas, nebūtinų išlaidų apkarpymas – yra vienintelė priemonė verslui išgyventi sunkų metą.
Nuotr. R. Vainienė (dešinėje): „Pasaulis atsigręš į auksinius pinigus“.