Šiauliuose prie krepšinio arenos ugniagesiai atsistos ištiesę rankas
Šiandien, rugpjūčio 31 d. prie Šiaulių arenos, kur prasidės Europos krepšinio čempionato B grupės komandų varžybos, 14.00 val. savo protesto akciją prieš destruktyvius Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos veiksmus, pradeda Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga.
Ugniagesiai krepšininkų ir krepšinio aistruolių prašys finansinės paramos priešgaisrinei gelbėjimo sistemai, kuri dėl lėšų stygiaus nebegali efektyviai užtikrinti viešojo saugumo.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aparatas tik pučiasi, jau nebetelpa į du pastatus, o ugniagesiams gelbėtojams trūksta lėšų atlyginimams, nėra pinigų apmokėti nedarbingumo pašalpoms, į pensiją išeinantiems pareigūnams siūloma sudaryti sutartis išeitines kompensacijas gauti per 2012 metus“, – sudėtingą situaciją apibūdino Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius.
Protesto dieną Šiaulių arenoje vyks trejos varžybos: Serbija–Italija, Prancūzija–Latvija, Vokietija–Izraelis. Šiauliečius ugniagesius poste prie krepšinio arenos keis Joniškio, vėliau – Radviliškio statutiniai ugniagesiai. Šiauliuose pareigūnų protesto akcija tęsis iki rugsėjo 5-osios imtinai, o kituose miestuose prie sporto arenų – atsižvelgiant į čempionato tvarkaraštį.
2011 metais statutinių ugniagesių atlyginimams trūkta 6,5 milijonų litų, o nestatutiniams ugniagesiams, kurie dirba mažesniuose teritoriniuose padaliniuose, – 11 milijonų litų. 2011 metais statutiniai ugniagesiai, spręsdami biudžeto deficito problemas, nemokamai atostogavo po vieną budėjimą (24 val.), o nestatutiniai ugniagesiai – po 3 darbo dienas. 2012 metais situacija nebus geresnė, lėšų nepakaks nė darbo užmokesčiui, nes gautas LR Finansų ministerijos raštas 2012 metais darbo užmokesčio fondą planuoti ne didesnį, nei 2011 metais.
„Gaisrų gesinimas jau tampa pačių degančiųjų reikalu, nes daugelyje savivaldybių priešgaisrinių tarnybų padalinių budi tik po vieną ugniagesį gelbėtoją. Gariūnuose įsiplieskusio gaisro metu buvo privažiavę labai daug technikos, bet ne todėl, kad jos reikėjo, o kad reikėjo žmonių, kurie atliktų ugniagesių funkcijas”, – kalbėjo Juozas Pocius.
Problemą valstybės galvos tikisi kažkada išspręsti savivaldybių priešgaisrines tarnybas sustiprindamos savanorių ugniagesių formuotėmis, kurios dirbtų seniūnijose. Savanoriškos ugniagesių veiklos įstatymo koncepcija profesinės sąjungoms kelią abejonių dėl jos ekonominio pagrįstumo nebūvimo.
Vadovaujantis koncepcija, būsimajame įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos dėl savanorių ugniagesių apmokymo, kad jų kvalifikacija atitiktų tokio pobūdžio veiklai keliamus reikalavimus, įtvirtintos jų socialinės garantijos, apimančios kompensacijų ir vienkartinių pašalpų savanorio ugniagesio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimą, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tvarką, aprūpinimo darbo įrankiais, specialia apranga, asmeninės apsaugos priemonėmis, skiriamaisiais ženklais tvarką, darbdavio patirtų nuostolių, kai savanoris ugniagesys palieka darbo vietą ir išvyksta gesinti gaisrų, kompensavimo tvarką.
„Susidaro įspūdis, kad mūsų šalies valdymo aparate nėra nė vieno ekonomisto. Savanorių pajėgų išlaikymą numatyta finansuoti iš savivaldybių biudžetų, kurie jau šiandien nesurenka 11 milijonų litų nestatutinių ugniagesių atlyginimams“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.
Ugniagesių gelbėtojų skaičiaus mažinimas naikinant darbo vietas ir kokia kita forma, bendrąja prasme valstybės biudžetui kainuoja dar brangiau. 700-800 litų uždirbantis ugniagesys, netekęs darbo, tampa tos pačios valstybės išlaikytiniu, nes jam mokama išeitinė kompensacija, vėliau – bedarbio pašalpa, kompensacija už šildymą, skiriamas nemokamas maitinimas jų vaikams mokyklose ir kitos socialinės išmokos, kurių suma yra gerokai didesnė nei darbo vietos išlaikymas.
Šias viešojo saugumo užtikrinimo problemas ugniagesių profesinės sąjungos ne kartą raštu ir žodžiu kėlė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamente, Vidaus reikalų ministerijoje.
Kad taupymo planai yra realizuojami ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio sąskaitą – einant nemokamų atostogų ir atsisakant priklausančių išmokų už nuvykimą į darbo vietą ir pan., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai yra viešai pripažinę.
Šiuo metu valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iš viso dirba beveik 5000 žmonių, iš jų – 3739 vidaus tarnybos pareigūnai bei 1221 valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Savivaldybėms 2010 metų pradžioje buvo perduota 31 ugniagesių komanda.