Sausrų nuniokotus miškus užpuolė kenkėjai
Panevėžio miškininkams šį pavasarį teko plynai iškirsti 0,7 hektaro kenkėjų nuniokoto miško. Iš viso per balandžio ir gegužės mėnesius 225 hektarų plote kenkėjai pažeidė 660 kubinių metrų eglių medžių.
„Miškų sanitarinė būklė po praėjusiųjų metų karštos ir sausos vasaros bei atšiaurios žiemos labai pablogėjo. Nusilpę medžiai ne visuomet gali pasipriešinti kenkėjams. Ypač kenčia eglės: ruduoja 20-30 metų medžiai“, – informavo Panevėžio miškų urėdijos miškų želdinimo inžinierius Valdas Juozaitis.
Dėl šių priežasčių miškininkams pavasarį teko ne tik naujai atsodinti žuvusius pernykščius sodinukus, bet didesnį nei įprasta dėmesį skirti sanitarinei miško apsaugai. Šios problemos buvo prognozuojamos jau metų pradžioje, kai pradėjo džiūti įvairaus amžiaus eglynai. Medžių džiūvimo priežastims nustatyti buvo pasitelktas miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas – miškininkas patologas. Sausas ir šiltas pavasaris sudarė sąlygas medžių liemenų ir lapų kenkėjams plisti.
Kenkėjų plitimo prevencijai miškuose buvo išdėliota 186 kubiniai metrai vabzdžiagaudžių medžių – rąstų, apdorotų specialiais chemikalais, kurie vilioja kenkėjus. Kenkėjai lenda po vabzdžiagaudžių medžių žieve ir neliečia augančių medžių.
Miškuose pradėjus skraidyti žievėgraužiams, statomos feromoninės gaudyklės. Panevėžio urėdijos teritorijoje jų buvo pastatyta 225.
Kenkėjų profilaktikai specialias chemikalais miškininkai apipurškė 1680 kubinių metrų medienos, kuri laikoma tarpiniuose sandėliuose miške.
Saugoti medžius nuo kenkėjų miškininkams padeda ir moksleiviai. Šiais metais kartu su jaunaisiais miško bičiuliais iš Krekenavos, Karsakiškio, Paįstrio bei J.Miltinio vidurinių mokyklų, iškelti 365 inkilai. Individualios apsaugos uždėtos ąžuolų sodinukams apsaugoti nuo žvėrių.
Šį pavasarį suaktyvėjo ir grambuoliai – vabalai, graužiantys medžių šaknis. Esant pakankamai drėgmės, grambuoliai nebaisūs, nes šaknų sistema stipri ir medžiai nesunyksta, tačiau sausą vasarą, kai šaknų sistema silpnesnė, grambuoliai labai pavojingi jaunesniems medeliams.
Apsauga nuo kenkėjų prasideda jau urėdijos medelyne. Siekiant apsisaugoti nuo spygliuočių žievę ėdančio straubliuko, daigynuose iškasti sodmenys mirkomi specialiame tirpale arba incekcidais apipurškiami iki iškasimo. Siekiant apsisaugoti nuo straubliuko, chemikalais nupurkšta 50 hektarų naujai įveistų želdynų.
Miškininkai nerimauja ir dėl suaktyvėjusio ąžuolo lapų graužiko lapsukio. Žiemsprindžiai ir cigarsukiai niokoja beržų bei drebulių lapus.
Pasak Valdo Juozaičio, kovai su kenkėjais miškininkai anksčiau pasitelkdavo ir aviaciją, tačiau dabar stengiamasi riboti chemikalų naudojimą. Juolab, kad purškiant iš lėktuvo chemikalai patenka ne tik ant kenkėjų apipultų plotų.