„Rail Baltica“ statybvietėje rasti palaikai pasitarnavo ir mokslo pažangai

Kristina Vaičiūnaitė

Palaikai atgulė amžinojo poilsio vietoje

2014 metų lapkričio 26 dieną Garliavos kapinėse buvo perlaidoti „Rail Baltica“ statybvietėje rasti 272 žmonių palaikai. Netikėtai atrastas senkapis buvo ilgam sustabdęs darbus europinės vėžės geležinkelio statybų zonoje Rinkūnų kaime, kur darbus vykdo bendrovė „Panevėžio keliai“.

„Deramai palaidoti palaikus yra pareiga mirusiesiems. Už geranoriškumą ir pagalbą esame dėkingi Garliavos apylinkių seniūnijai, archeologinius tyrinėjimus atlikusio Archeologijos projektų centro ANTIQUA specialistams, antropologinius tyrimus vykdžiusiems Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkams. Bendromis pastangomis mūsų protėvių palaikai amžinojo poilsio atguls vietovėje, kurioje jie ir gyveno prieš šimtus metų“, – sakė „Panevėžio kelių“ bendrovės generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Antropologai gavo daug vertingų žinių

Pirmieji palaikai europinės vėžės geležinkelio statybos zonoje buvo aptikti dar metų pradžioje. Kaulus ištyrę Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. habil. dr. Rimanto Jankausko, atskleidė vertingos informacijos apie Garliavos apylinkėse amžinojo poilsio atgulusius žmones.

Tiriant kaulus, pagal tam tikras metodikas įmanoma nustatyti mirusiojo lytį, amžių, įvertinti sveikatos būklę bei nustatyti mirties priežastį. Lyties nustatymas yra sudėtingesnis atsižvelgiant į individo amžių, nes jaunesnio žmogaus kauluose sunku pastebėti lyčių skirtumus. Amžius nustatomas pagal kaukolės siūlių, ilgųjų kaulų epifizių sukaulėjimą, dantų dygimą, dubinkaulio ausinio paviršiaus ir gaktikaulio pokyčius.

Rinkūnų kaimo senkapyje „Rail Baltica“ geležinkelio kaimynystėje palaidotų žmonių kaulų patologija atskleidė skorbuto, rachito, meningito pėdsakų. Skorbutą sukelia vitamino C trūkumas, tačiau ši liga dabar pasaulyje diagnozuojama labai retai. Rachito priežastis – vitamino D, kalcio ir fosforo trūkumas. Ši liga dažniausiai aptinkama mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Tiriant kaulus pastebėta nemažai traumų, susijusių su kasdiene veikla. Didžiąją dalį jų sudaro šonkaulių lūžiai, pasitaikė vienas peties sąnario išnirimo atvejis. Dažniausiai aptiktos dantų ligos: ėduonis, parodontozė ir jų komplikacijos.

Geležinkelio kaimynystėje aptiktoje kapavietėje ilsėjosi ištisos šeimos. Skaičiai liudija, kad vaikų mirtingumas XVII–XVIII amžiais buvo didelis. Iš visų individų, kuriems antropologinio tyrimo metu nustatyta lytis ir amžius, 59 procentus sudaro vaikai ir paaugliai iki 20 metų. Iš jų 15 procentų sudaro kūdikiai iki 1 metų. Likusią dalį tirtų palaikų sudaro suaugę individai: 26 procentai vyrų ir 15 procentų moterų. Daugiau nei pusė visų suaugusiųjų mirė nesulaukę 40 metų.

„Netgi to meto demografinių rodiklių fone toks mirštamumas laikytinas aukštu“, – teigiama antropologinėje ataskaitoje.

„Stovime prie šio kapo su atgaila ir atsiprašymu, kad sutrukdėme jų poilsį žemėje. Bet esame dėkingi už unikalią galimybę ištyrinėti šiuos palaikus, antropologijos ir medicinos mokslą praturtinusius naujais svarbiais faktais“, – palaikų pagerbimo ceremonijos metu kalbėjo archeologijos projektų centro ANTIQUA direktorė Daiva Luchtanienė.

Tyrimai užtruko kelis mėnesius

Nuo kovo iki liepos mėnesio vidurio vykusių archeologinių kasinėjimų metu iš viso buvo atidengtas 398 kv. metrų plotas. Baigus tirti projekte numatytą zoną, buvo nuspręsta perkasų nebeplėsti, nors sienelėse dar pastebėta kaulų – archeologai iškėlė tik labiausiai atsidengusius palaikus. Šie radiniai rodo, kad šis senkapis tęsiasi ir už statybos darbų zonos.

Tarp įdomesnių radinių, aptiktų detaliųjų tyrimų metu, minėtini Jono Kazimiero Vazos laikų moneta (XVII a. vidurys), žiedai, žalvarinių apgalvių fragmentai, rožančiai. Pastebėta, kad arčiau paviršiaus esančiuose kapuose dažniau buvo įkapių. Aptikti radiniai leido šį objektą datuoti XVII–XVIII amžiais.

Tikėtina, kad visi mirusieji buvo palaidoti mediniuose karstuose, tačiau jie beveik visiškai sunykę. Aplink mirusiųjų palaikus kai kur matomi karstų kontūrai ir vienas kitas stambesnis fragmentas. Vienoje vietoje išlikęs karsto dangtis buvo nusėdęs ant mirusiojo palaikų.

Įdomu tai, kad dvi perkasas apimančiame plote mirusieji buvo palaidoti galvomis į šiaurę, o trečios perkasos plote žmonės laidoti įvairiomis kryptimis.

Atverstas nežinomas Garliavos istorijos puslapis

Kol kas istoriniuose šaltiniuose nepavyko rasti duomenų apie netoliese egzistavusias gyvenvietes, tačiau senkapio atradimas leidžia daryti išvadas, kad geležinkelio apylinkėse būta gyvenvietės. Pasak Garliavos apylinkių seniūno Eimunto Raugevičiaus, vietos gyventojai nė nenutuokė, kad Rinkūnuose po žeme ilsisi šimtai mirusiųjų. Jiesios upės šlaite yra žinomos kitos senos kapinaitės, o naujai aptiktų buvimo niekas nenujautė. Palaikų, kurie datuojami XVII–XVIII amžiais, amžinojo poilsio vieta parinktos Garliavos kapinės taip pat turi gilią istoriją. Garliavos apylinkės gyventojai jose laidojami nuo 1826 metų, kai buvo pastatyta bažnyčia ir susikūrė Garliavos parapija.

Palaikai Garliavoje buvo palaidoti su religinėmis apeigomis, amžinojo poilsio vietą pašventino Garliavos švč. Trejybės bažnyčios dvasininkas. Specialią programą mirusiesiems pagerbti parengė Garliavos Jonučių gimnazija. Sekmadienį Švč. Trejybės bažnyčios bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios.

„Palaikų tyrimas, iškėlimas ir pergabenimas ilgam sutrikdė darbus statybvietėje. Kita vertus, mes puikiai suvokiame šio radinio istorinę ir moralinę svarbą vietos bendruomenei. Didžiuojamės turėję galimybę visi drauge atversti dar vieną nežinomą istorijos puslapį“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ projektų direktorius Audrius Butkūnas.

Bendradarbiavimo rezultatai džiugina

Šio senkapio, kaip kultūros paveldo, vertybės, įteisinimo būdas dar nėra iki galo nuspręstas. Šiuo klausimu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas, tai užims nemažai laiko. Tuo tarpu palaikų perlaidojimu rūpinosi Garliavos apylinkių seniūnija, archeologinių tyrimų centras ANTIQUA ir rangovai AB „Panevėžio keliai“.

Palaikų perlaidojimo ceremonijoje padėkos žodžių vieni kitiems negailėjo visi palaikų iškėlimo, gabenimo ir perlaidojimo organizavimo dalyviai.

„Džiaugiamės, kad rangovai taip geranoriškai ir žmogiškai pasižiūrėjo į būtinybę perlaidoti iškeltus palaikus. Dažnai archeologinių radinių laidojimas susijęs su nemenkomis išlaidomis, ribotu biudžetu. Šiuo atveju nebuvo jokių problemų, dvejonių ar taupymo. Visos reikalingos priemonės buvo užtikrintos“, – pasakojo Daiva Luchtanienė.

„Šis atvejis yra gražus gerosios praktikos pavyzdys, kai suvokiant radinio istorinę ir mokslinę vertę bei įvertinant savo moralinę pareigą, bendradarbiauja vietos savivalda, rangovai ir archeologai. Dėl tokio bendradarbiavimo atlikti moksliniai tyrimai, su kurių pagalba įamžinta istorinė atmintis“, – sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Andriaus Repšio nuotr.

Poetinę kompoziciją laidojimo ceremonijai paruošė Garliavos Jonučių gimnazijos moksleiviai.

Nestandartinius karstus su 272 žmonių palaikais palaimino Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios dvasininkas, altaristas–vikaras Robertas Bruzga.
„Mes puikiai suvokiame šio radinio istorinę ir moralinę svarbą vietos bendruomenei“, – sakė AB “Panevėžio keliai” projektų direktorius Audrius Butkūnas (ketvirtas iš kairės).

Neįprastų laidotuvių dalyviai atidavė pagarbą amžinojo poilsio atgulusiems protėviams.

Privatumo nustatymai
Įspėjame, kad blokavus sausainiukų naudojimą gali sutrikti kai kurios svetainės funkcijos.