Panevėžio pramonės parke prasidėjo infrastruktūros statybos darbai

2009 m. lapkričio 19 d. simbolinio riboženklio, žyminčio įvažiavimą į kuriamą Panevėžio pramonės parką, pastatymu oficialiai pradedami vykdyti pramonės parko infrastruktūros statybos darbai.

Objekto užsakovas – Panevėžio miesto savivaldybė, rangovas –  AB „Panevėžio keliai“.

Šis renginys – tai vizualiai matomų pramonės parko įkūrimo darbų pradžios pristatymas. Pramonės parko statyba, iš dalies finansuojama ES lėšomis, truks metus.

Šiaurinėje J. Janonio gatvės dalyje, 35 hektarų plote, besiribojančiame su magistralės „Via Baltica“ prieigomis, atsižvelgiant į investuotojų poreikius, bus suformuoti įvairaus dydžio sklypai, skirti pramonės ir sandėliavimo objektų statybai bei veiklai. Šie sklypai bus parengti eksploatacijai , tai yra nutiestos dvi naujos gatvės, skirtos privažiavimui prie sklypų. Taip pat bus pastatytas lauko vandentiekis, lauko buitinių nuotėkų tinklai ir siurblinė, lietaus kanalizacija, reikiamos drenažo linijos, įrengtas gatvių apšvietimas ir pajungta elektra.

Minėti darbai turi būti atlikti iki 2010 m. spalio 18 d. Projekto bendra vertė viršija 25 mln. Lt, iš jų 17,5 mln. Lt – Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos lėšos.

Siekdama įkurti mieste pramonės parką Panevėžio miesto savivaldybė dirbo kelerius metus: įsigyta žemė, parengti detalieji planai ir techniniai projektai, pasirašytos statybos darbų su rangovais ir paskolos su banku sutartys. 2009 m. spalio 7 d. pasirašyta finansavimo ES lėšomis ir administravimo sutartis. Parengiamųjų darbų vertė – 7,4 mln. Lt, iš jų 4,9 mln. Lt skirta iš miesto biudžeto, 2,5 mln. Lt – iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių.

Panevėžio pramonės parkas kuriamas vakarinėje miesto dalyje, Pažalvaičių kadastrinėje vietovėje, teritorijoje nuo J. Janonio gatvės pabaigos iki Rygos kryptimi vedančio miesto aplinkkelio (magistralės „Via Baltica“) ir geležinkelio linijos.  Nuo miesto centro pramonės parkas nutolęs 2 kilometrų atstumu. Objektas kuriamas pramoninėje miesto dalyje, todėl jo visaverčiam funkcionavimui reikalingi inžineriniai tinklai yra nesunkiai pasiekiami.

Šis išskirtinis Panevėžio miesto savivaldybės inicijuotas projektas dar 2007 metais pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

„Pramonės parko atsiradimas miestą ir regioną padarys patrauklesnį investuotojams, pagyvins  ekonominę aplinką. Kol vyksta statybos darbai, galime pasidžiaugti, kad rangos darbus objekte atlieka Panevėžio įmonės, kurios moka mokesčius į miesto biudžetą, o tų įmonių darbuotojai turi darbo. Įsikūrus investuotojams tikimasi mažiausiai tūkstančio naujų darbo vietų, kuriose taip pat dirbs mūsų ir kaimyninių savivaldybių gyventojai“, – įvairiapusią projekto naudą iliustruoja Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas.

„Investicijos į infrastruktūros objektus ilguoju laikotarpiu yra vienos labiausiai atsiperkančių investicijų. O ES lėšomis finansuojamos investicijos, kaip rodo ekonominiai skaičiavimai, sunkmečio sąlygomis yra itin naudingos nacionaliniam biudžetui, nes padidėjus gamybos apimtims, padidėja PVM, gyventojų pajamų mokesčio įplaukos, įmokomis papildomas Sodros biudžetas“, – sako AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Planuojama, kad pradėsiančiame funkcionuoti 35 hektarų plotą apimančiame Panevėžio pramonės parke įsikurs ir plėtos veiklą dešimt ar daugiau pramonės ir sandėliavimo įmonių. Tikimasi panaudoti mieste veikiančių VšĮ „Panevėžio mechatronikos centras“, VšĮ „Panevėžio mokslo ir technologijų parkas“ sukauptus technologinius ir intelektualinius resursus, kas galėtų pasitarnauti organizuojant inovatyvią gamybą,  kursiančią didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.

Parkas bus atviras vietos investuotojams, tačiau daugiau dėmesio ketinama skirti užsienio investicijoms pritraukti.

Pramonės parko valdymo modelis dar nėra galutinai pasirinktas. Vienas iš galimų variantų, vadovaujantis ES šalių patirtimi,  – tai visų šalyje kuriamų pramonės parkų valdymo perdavimas vienam operatoriui.

Labiausiai tikėtinas variantas – Panevėžio savivaldybė operatorių pasirinktų savarankiškai, skelbdama tarptautinį koncesijos konkursą. Operatorius turėtų vykdyti pramoninio parko rinkodarą, surasti ir atvesti į parką investuotojus, vykdyti parko teritorijos ir infrastruktūros priežiūrą. Operatorius, išsinuomavęs pramoninio parko žemę, kuri dabar priklauso savivaldybei, įgytų teisę subnuomoti sklypus investuotojams rinkos kaina. Kol vyks operatoriaus atranka, savivaldybės administracija būsimų investuotojų paiešką vykdo savarankiškai.

Priešistorė:

Panevėžio pramonės parko įkūrimo įdėja pradėta vystyti 2004 metais konsultacinių įmonių konsorciumui PHARE programos lėšomis pradėjus vykdyti projektą, susijusį su plyno lauko investicijomis Lietuvoje. Pramoninių parkų pasiūlos ir paklausos analizė mūsų šalyje atnaujinta vadovaujantis ,,Pramoninių parkų plėtros galimybių įvertinimo studija“, kurią 2007 metų pabaigoje LR Ūkio ministerijos užsakymu parengė VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“.

Pramonės parkų sąvoka nacionaliniuose teisės aktuose iki šiol nėra apibrėžta. Antriniuose teisės aktuose pramonės parkas apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžta teritorija, turinti išvystytas inžinerines bei susisiekimo komunikacijas ir valdoma vieno operatoriaus, kurioje įgyvendinami pramoninės plėtros investicijų projektai. Pramonės parkai siejami su plyno lauko teritorijomis ir investicijomis į jas.

Projekto „Panevėžio pramonės parkas“ raida:

2005 m. papildžius Panevėžio miesto plėtros 2004–2013 m. strateginį planą, Panevėžyje numatyta steigti pramonės parką.

2006 m. Lietuvos ir užsienio konsultacinių įmonių konsorciumas baigė PHARE programos lėšomis finansuojamą projektą „Parama plyno lauko investicijų skatinimui Lietuvoje“. Šio projekto vykdymo metu buvo sukurta bendra pramoninių parkų Lietuvoje vystymo metodologija, o taip pat parengta dokumentacija keturioms atrinktoms plyno lauko investicijų vietoms, tarp jų ir Panevėžio pramonės parkui.

2006 m. Panevėžio miesto savivaldybė gavo subsidiją iš LR Ūkio ministerijos specialiosios investicijų skatinimo programos Panevėžio pramonės parko infrastruktūros techniniam projektui (vidaus keliai, vandentiekis, elektros tinklų privedimas) parengti. Subsidijos vertė – 0,5 mln. Lt

2007 m. parengtas  Panevėžio pramonės parko infrastruktūros techninis projektas. Projektuotoja – UAB ,,Panprojektas“.

2007-06-26 LR Seimas Panevėžio pramonės parką pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2008-06-12 išduotas statybos leidimas pramonės parko infrastruktūros statybos darbams.

2008-07-21 Panevėžio miesto savivaldybė, LR Ūkio ministerija ir LVPA pasirašo dvi kapitalo formavimo projektų sutartis. Projektui „Panevėžio pramonės parko sujungimo su magistralės ,,Via Baltica“ aplinkkeliu techninių dokumentų parengimas“ skirta 0,8 mln. Lt Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos lėšų. Projektui „Panevėžio pramonės parko susisiekimo komunikacijų (J. Janonio g. dalis) techninių dokumentų parengimas“ skirta 0,672 mln. Lt ES lėšų parama. Finansavimo intensyvumas – 80 proc. Projektai pradėti įgyvendinti 2008-05-07, baigti – 2008-12-05.

2008-08-21 LR Ūkio ministro įsakymu projektas „Panevėžio pramoninis parkas“ įtrauktas į priemonės „INVEST LT“ valstybės projektų sąrašą.

2008-11-25 Panevėžio miesto savivaldybė su AB „Panevėžio keliai“ pasirašė sutartį  dėl projekto “Panevėžio pramonės parkas” infrastruktūros objektų statybos darbų.

2009-10-07 Panevėžio miesto savivaldybės administracija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir LR Ūkio ministerija pasirašė 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos gavimo sutartį Panevėžio pramonės parkui kurti.

2009-10-19 AB „Panevėžio keliai“ pradėjo Panevėžio pramonės parko infrastruktūros statybos darbus.

2009-11-19 simbolinio riboženklio pastatymas prie įvažiavimo į Panevėžio pramonės parką

Projekto tęstinumas:

Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybė kartu su LR ūkio ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia išspręsti Pramonės parko ir magistralės „Via Baltica“ sujungimo problemą, įrengiant dviejų lygių sankryžą.

Iki 2011-11-11 planuojamas vykdyti antrasis Panevėžio pramonės parko kūrimo etapas. Jo metu numatoma rekonstruoti J. Janonio gatvės dalį: 1800 metrų ilgio atkarpą nuo esamos asfalto dangos ties buvusio Linų kombinato teritorija.

Rekonstruojant minėtą J. Janonio gatvės dalį bus įrengta asfaltbetonio danga, lietaus nuotėkų tinklai, gatvių apšvietimas. Antrojo etapo darbus, kurie pinigine išraiška sudarytų apie 13,81 mln. Lt, planuojama vykdyti, jeigu bus išspręstas finansavimo klausimas.