Kas penktas medelis neprigijo dėl sausros

Po Panevėžio miškų urėdijos miškuose atliktos pavasarį pasodintų želdinių apskaitos paaiškėjo, kad prigijo 80 procentų  želdinių.

„Būtent toks prigijimo procentas buvo ir praėjusias metais, o norėtųsi, kad šis rodiklis siektų 85-95 procentus“, – sakė Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas.

Geriausiai želdiniai prigijo Stumbriškio girininkijoje (93 procentai), Ramygalos girininkijoje (93 procentai) bei Upytės girininkijoje (91 procentas).

Blogesni rezultatai Žaliosios, Paežerio ir Raguvos girininkijose, kur prigijo 60–70 procentų pavasarį pasodintų želdinių.

„Didelę įtaką želdinių prigijimui turėjo oro sąlygos, šiuo atveju, pavasarinė sausra. Kai drėgmės būna pakankamai, rudenį rezultatus skaičiuoti daug maloniau“, – kalbėjo urėdo pavaduotojas.

Panevėžio miškininkai yra sudarę sutartis su dviem dešimtimis įmonių, kurios ir atlieka miško sodinimo darbus. Urėdijos specialistai vykdo atliktų darbų kontrolę, nes želdinių prigijimui didelę įtaką turi ir sodinimo darbų kokybė.

Geriausius rezultatus šiais metais parodė A. Kintos, R. Šeštoko, E. Paslausko įmonės bei UAB „Gobeva“. Šių miško želdinimo darbus atlikusių bendrovių plotuose prigijo nuo 86 iki 91 procento sodinukų.

Kaip jau buvo skelbta, urėdija 2003 metų pavasarį Panevėžio miškuose pasodino 2 milijonus jaunų medelių ir krūmų. Šie sodinukai buvo išauginti urėdijos medelyne Panevėžio rajone.

Iš viso praėjusį pavasarį buvo pasodinta 1 milijonas 302 tūkstančiai eglės, 277 tūkstančiai juodalksnio, 114 tūkstančių beržo, 69 tūkstančiai ąžuolo, 233 tūkstančiai pušies sodinukų ir sėjinukų.

Be to, buvo pasodinta 5 tūkstančiai serbentų, šermukšnių, laukinių obelų, raugerškio, kalninės pušies ir kitų vadinamųjų ornitochondrinių krūmų ir medžių.

Buvo atkurtas ir įveistas miškas 466 hektarų plote,  iš jų – 61 hektaras žemės ūkiui netinkamuose plotuose.