Įpusėjo tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos antrasis etapas

AB „Panevėžio keliai“ baigė įgyvendinti svarbų šalies transporto infrastruktūros projektą – I transporto koridoriaus („Via Baltica“)  plėtros  2004–2006 metais darbus. Šį projektą Panevėžio kelininkai vykdė drauge su AB „Kauno tiltai“.

Magistralės 2004–2006 metų plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių, pasirašytų 2004 m. rugpjūčio ir 2005 m. liepos mėnesiais,  tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Panevėžio keliai“ kaina – 100,65 milijono litų (kaina pateikiama su PVM).  Projektą finansavo  ES  Sanglaudos fondas (85% ) ir  Lietuvos Respublika.

Pasirašius papildomas sutartis, kurios buvo finansuojamos vien šalies biudžeto lėšomis, per pustrečių projekto vykdymo metų buvo atlikta papildomų darbų už 10,62 milijono litų. Iš viso į „Via Baltica“ plėtrą 2004–2006 metais investuota 111,27 milijono litų.

Darbai buvo vykdomi  Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga 29,2 kilometro ilgio ruože buvo vykdomi kelio dangos stiprinimo ir platinimo darbai. Po rekonstrukcijos asfaltbetonio dangos plotis siekia 11,5 metro, kai sename kelyje dangos plotis buvo 8,5 metro. Taip pat buvo sustiprinta kelio danga kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Bendras ruožų ilgis – 17,2 kilometro.

Per daugiau kaip dvejus projekto vykdymo metus Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse rekonstruota 14 tiltų ir viadukų. Pagal Europos Sąjungos standartus diegiant kelyje eismo saugumo priemones, buvo įrengta 3,9 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų, kelio ruožuose per gyvenvietes ir sankryžose  įrengtas apšvietimas. Bendras apšviesto kelio ilgis – 5,9 kilometro.

Ten, kur kelias nutiestas miškingomis vietovėmis, įrengta 14,9 km apsauginių tinklo tvorų nuo žvėrių. Taip pat magistralėje įrengtos vandens nuotėkų sistemos. Gyvenamosiose vietovėse įrengtos triukšmą mažinančios sienutės, 114 gyvenamųjų namų, esančių arti magistralės, seni langai pakeisti šiuolaikiškais.

„Via Baltica“ kelias yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. „Via Baltica“ priklauso I Kretos transporto koridoriui,  yra įtraukta į tarptautinės reikšmės kelių tinklą ir įteisintas kaip europinės reikšmės magistralė E67.

„Šio kelio plėtra pagal ES standartus yra vienas pagrindinių Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų, todėl darbai kelyje bus vykdomi ir toliau, panaudojant ES Sanglaudos fondo paramą.

Tęsiant „Via Baltica“ tobulinimo procesą po 2006 metų Lietuvoje planuojama rekonstruoti didelio eismo intensyvumo kelio ruožus, užbaigti atskirų kelio ruožų dangos stiprinimą, atlikti Marvelės sankryžos rekonstrukciją, įgyvendinti saugaus eismo ir aplinkosaugos priemones.

2009 metais numatoma pradėti „Via Baltica“ kelio ruožo Mauručiai–Puskelniai rekonstrukcijos į automagistralę darbus“, – apie tarptautinės magistralės plėtros perspektyvas informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius.

Pasak Investicijų skyriaus vadovo, 2007–2013 metais į „Via Baltica“ plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti apie 97 milijonus eurų. Magistralė toliau bus atnaujinama ir modernizuojama, atsižvelgiant į augantį eismo intensyvumą, didėjančius ES valstybių narių prekybos ir paslaugų poreikius bei finansavimo galimybes.

Privatumo nustatymai
Įspėjame, kad blokavus sausainiukų naudojimą gali sutrikti kai kurios svetainės funkcijos.