Infrastruktūra gerėja, tačiau kamščių nemažėja
Šiemet Vilniaus transporto infrastruktūros gerinimo darbams iš viso numatoma skirti per 200 mln. litų. Tačiau kamščiai mažėja labai iš lėto, nes finansavimas nėra pakankamas, neritmingai planuojami darbai.
Anicetas PRANSKŪNAS
Darbų numatyta daug
Pavyzdžiui, šiuo metu tęsiama estakados nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės statyba, kurios bendra darbų vertė beveik 36 mln. Lt. Šiemet estakados statybos darbams numatyta skirti 21 mln. Lt. Transporto jungties nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės statyba įvardijama kaip vienas prioritetinių Vilniaus miesto gatvių tinklo infrastruktūros plėtotės projektų. Transporto jungtis bus vienos eismo krypties trijų eismo juostų estakada per Geležinio Vilko gatvę. Jos ilgis – 247 metrai, plotis su atitvarais – 14,25 metro.
Vilniuje taip pat tęsiami Plytinės, Kalvarijų, Didlaukio, Žvalgų, Santariškių, Liepkalnio gatvių, Eišiškių plento ir Žaliojo tilto rekonstrukcijos darbai, stiprinamos Valakampių tilto sijos. Minėtiems darbams šiais metais skirta 17 mln. Lt.
Šiemet pradedami S. Dariaus ir S. Girėno gatvės viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos darbai, kuriems planuojama skirti 7 mln. Lt. Taip pat toliau tiesiamas Pilaitės prospektas, rengiamasi statyti dviejų lygių Laisvės–Ateities–Ukmergės gatvių sankryžą, pradėtas trečiasis Gedimino prospekto rekonstrukcijos etapas.
Šiemet statomi ir du ES fondų finansuojami transporto infrastruktūros objektai. Vienas iš jų – Senamiesčio pietinis aplinkkelis (bendra darbų vertė 22 mln. Lt). Vasaros pradžioje turėjo būti pradėtas tiesti Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis (kaina – apie 230 mln. Lt). Šiais metais Senamiesčio aplinkkeliui bus skirta apie 14 mln. Lt, o miesto pietiniam aplinkkeliui – apie 60 mln. Lt.
„Darbų šią vasarą planuojame išties daug. Visi jau vykdomi ar greitu laiku prasidėsiantys darbai po metų duos labai aiškų rezultatą: transporto kamščių mieste, pastačius apvažiavimus, viadukus, praplatinus bei suremontavus minėtas gatves tikrai sumažės“, – sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Jo teigimu, mieste vykdant tikrai didelės apimties darbus šią vasarą eismo sąlygos yra gana sudėtingos, padaugėjo kamščių. Tačiau A. Zuokas tikisi, kad vilniečiai ir miesto svečiai supras ir geranoriškai reaguos į kylančius nepatogumus, nes tai savotiška investicija, kad jau kitais metais būtų jaučiamas transporto kamščių mieste sumažėjimas.
Kas mėnesį laimi po milijoną
Nors jungtį nuo Konstitucijos prospekto į Ukmergės gatvę planuojama užbaigti 5 mėnesiais anksčiau nei buvo planuota – tai yra ne 2007 metų lapkričio pradžioje, o gegužę, tačiau kamščių problemos vis tiek nebus išspręstos.
„Šioje Geležinio vilko, Ukmergės ir Konstitucijos prospekto jungtyje Vilniaus savivaldybė išpirkdama gyvenamuosius namus šalia estakados ir uždegdama žalią šviesą kelininkams tikrai elgiasi toliaregiškai, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, daktaras Donatas Čygas. – Mūsų preliminariais skaičiavimais, miestiečiai negaišdami automobilių spūstyse, neeikvodami benzino, kas mėnesį sutaupys mažiausiai milijoną litų. Taigi, Vilniaus savivaldybės ir kelininkų dėka, vilniečiai, vien todėl kad darbai bus baigti anksčiau, eilėse šioje jungtyje sutaupys 5 mln. litų“.
Pasak D. Čygo, Vilniaus savivaldybė šioje transporto jungtyje rėmėsi pasauline patirtimi. Ir Vokietijoje, ir Šveicarijoje, nekalbant apie Skandinaviją, jei keliai tvarkomi, tai kompleksiškai ir kapitaliai: iš karto koks 50 ar 100 kilometrų su visomis prieigomis, kartu sprendžiant ir eismo saugumo klausimus. Daug kur Europoje jau yra priimta, kad kur kas racionaliau skirti daugiau lėšų tam tikras atkarpas sutvarkyti kapitaliai, nei pigiai ir ilgai tiesti daug kelių. Nors greitos statybos yra brangesnės, tačiau keliai atsiperka jais naudojantis – išsprendžiami globalūs ekologijos klausimai, mažiau naudojama benzino, miestiečiai nebūna kamščių įkaitai, o laiką leidžia pagal savo poreikius.
Čygo teigimu, neatmetama galimybė, kad pastačius naująją jungtį nuo Konstitucijos prospekto į Ukmergės gatvę ir išsprendus problemą vienoje vietoje, vilniečius ir Vilniaus svečius vis tiek stabdys kitos kelių sankryžos, kad ir prie „Senukų“, „Iki“ prekybos centrų Ukmergės gatvėje ar prie „Vokė III“ parduotuvės Ateities bei Ukmergės gatvių sankirtoje. Aišku, dalis problemų išsispręstų, jei, kad ir Ukmergės gatvėje būtų įrengtos dviejų lygių sankryžos.
Darbai trūkčioja
Ekspertai teigia, kad Vilniuje visiems darbams stinga kompleksiškumo ir vieningo urbanistinio sprendimo. „Darbai 15–20 metų į priekį turi būti sudėlioti taip, kad važiuojant Vilniuje nuo Savanorių prospekto į Rygą Ukmergės plentu neatsidurtum nė viename kamštyje. Tai tikrai būtų kompleksiniai Lietuvos didmiesčio sprendimai“, – teigia ekspertai.
Kitą sostinės kamščių problemą įvardija laikinai einantis asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidento pareigas Sigitas Bublys tvirtindamas, jog Vilniuje, didėjant transporto
intensyvumui, tokių jungčių, kaip statoma estakada tarp Konstitucijos ir Ukmergės gatvių, turėtų būti kur kas daugiau. S. Bublys pabrėžia, kad ir tie tiltai bei viadukai, kuriuos stato tiltininkai ir kelininkai, galėtų būti pabaigti greičiau, jeigu būtų nuspręsta juos tiesti visus iš karto tam tikrame transporto koridoriuje.
Bublys sako, kad Vilnius yra „mikroskopinė sostinė“ palyginti su Europos didmiesčiais, tačiau Lietuvos sostinėje transporto kamščių problema didesnė nei svetur vien dėl nenoro ją spręsti kompleksiškai. „Mes suprantame, kad formuojant savivaldybės biudžetą lėšos turi būti paskirstytos tolygiai, ir jos negali būti atiduotos vien keliams finansuoti. Tačiau žinant, kiek konkrečiai kainuos objektas, lėšas būtų galima paskirstyti taip, kad kelininkams nereikėtų trypčioti vietoje, laukiant kada bus gautas tolesnis darbų finansavimas. Stringant finansavimui, vilniečiams nedegs žalia šviesa gatvėse“, – sako S. Bublys.
Audrius Žygavičius nuotr.
Nuotr. Išsprendus problemą vienoje vietoje automobilininkus vis tiek stabdys kitos kelių sankryžos.