Estakados per Oslo gatvę perdanga bus betonuojama beveik parą
Gegužės 24 d., pirmadienį, 05.00 val. prasidėjo trečiojo lygio estakados per Oslo gatvę perdangos nepertraukiamo betonavimo darbai, kurie gali užtrukti apie 20 val.
Ši 194 metrų ilgio monolitinė estakada, kurios perdangai įrengti jau sumontuotos 354 tonos armatūros tinklų, yra vienas svarbiausių Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapo, apimančio aplinkkelio atkarpą nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės, objektų.
Iki antradienio 01.00 val. nakties į estakados klojinius planuojama supilti 1750 kubinių metrų betono. Betono masė bus nepertraukiamai tiekiama iš dviejų Vilniaus gamyklų 12 betonvežių mašinų, kurių kiekvienos talpa – 9 kubiniai metrai. Betono masė iki estakados klojinių bus keliama 2 betono siurbliais, kurių padavimo mechanizmo ilgis siekia 46 metrus.
„Monolitinės estakados perdangos betonavimas – vienas sudėtingiausių estakadų statybos technologinių procesų, kuris reikalauja didelės apimties parengiamųjų darbų, preciziško darbų organizavimo vykdant patį procesą, nes jo pagrindinė sąlyga yra nepertraukiamumas.
Sėkmingam šio proceso užtikrinimui reikalinga numatyti alternatyvius statybinių medžiagų tiekimo šaltinius, jeigu dėl techninių kliūčių nutrūktų tiekimas iš pagrindinių šaltinių, alternatyvius transporto maršrutus, jeigu pagrindiniai dėl eismo įvykio ir bet kokios kito trukdžio būtų uždaryti, alternatyvias betono masės pakėlimo priemones ir pan.“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
„Vilniaus vakarinis aplinkkelis – inžinerine prasme vienas sudėtingiausių miesto susisiekimo infrastruktūros objektų. Jo statybai jau yra ir bus panaudotos naujausios Lietuvoje taikomos kelių statybos technologijos, surasti nestandartiniai inžineriniai sprendimai“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Romas Adomavičius.
Trijų lygių estakados Oslo gatvėje statyba buvo pradėta praėjusiais metais. Antrojo lygio 77 metrų ilgio estakados perdangos įrengimui prireikė 680 kubinių metrų betono ir 138 tonų armatūros. Nepertraukiamo betonavimo darbai tada užtruko 14 valandų.
Minėta estakada yra projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapas (nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės)“ dalis. Darbai vykdomi vadovaujantis 2008 metų pabaigoje pasirašyta sutartimi su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Statybos darbus, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, vykdo „Panevėžio kelių“ ir „Kauno tiltų“ bendrovės. Atsakingasis junginio partneris – AB „Panevėžio keliai“. Sutarties suma – 135,89 mln. Lt. Projektas dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis. Projekto darbus planuojama baigti sutartyje numatytu laiku – 2011 m. vasario mėnesį.
Statoma sankryža Oslo gatvėje yra antroji trijų lygių sankryža Vilniaus mieste. Pirmoji pastatyta Vilniaus pietiniame aplinkkelyje.
***
2003 metais AB „Panevėžio keliai“ vykdė estakados T. Narbuto gatvės ir Laisvės prospekto sankryžoje betonavimo darbus. Nepertraukiami betonavimo darbai vyko dvi paras. 207 metrų ilgio estakadai buvo sunaudota 3300 kubinių metrų betono ir 560 tonų armatūros.
247 metų ilgio estakados, jungiančios Konstitucijos prospektą ir Ukmergės gatvę Vilniuje, nepertraukiamas betonavimas, kurį 2006 metais vykdė AB „Panevėžio keliai“, buvo organizuotas dviem etapais. Liejant monolitinę estakados perdangą prireikė 3000 kubinių metrų betono, sumontuota 200 tonų estakados perdangos armatūros tinklų. Betonavimas buvo vykdomas dviem etapais po 30 valandų. Statant šią estakadą pirmą kartą Lietuvos kelių, tiltų ir viadukų statybos istorijoje monolitinės betono perdangos armavimui buvo panaudoti įtemptos vielos pluoštai. Iš viso estakados statybai buvo panaudota 160 tonų vielos pluoštų.
Ilgiausia Lietuvoje pastatyta estakada yra Vilniaus pietiniame aplinkkelyje. Jos ilgis – 380 metrai. Rangovas – AB „Kauno tiltai“. Ši kompanija vykdo ir estakados kelyje Klaipėda–Kaunas statybos darbus. Projektinis estakados ilgis – net 610 metrų.