Eismui atidaryta Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio trasa
2013 metų gruodžio 10-ąją automobilių eismui iškilmingai atidaryta Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio trasa. Eismas paleistas visu aplinkkelio ilgiu, apimančiu 7,6 kilometro rekonstruotos Kirtimų gatvės atkarpą, nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu.
„Šis aplinkkelis – svarbi ir nepakeičiama įgyvendinamos Vilniaus aplinkkelių sistemos dalis. Nauja kelių infrastruktūra padidins eismo pralaidumą, sutaupys keliaujančiųjų laiką, sumažins taršą. Įdiegtos inžinerinės eismo saugumo užtikrinimo priemonės atspindi nuoseklią Lietuvos Vyriausybės politiką gerinant eismo saugumą šalies keliuose. Tai prieššventinė kelininkų dovana sostinei, visos šalies visuomenei, verslui bei šalies svečiams, galėsiantiems dar greičiau pasiekti senąją Lietuvos sostinę – Trakus“, – sakė LR Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus pietinio aplinkkelio projektuotojams ir statytojams pavyko sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą. Linkiu, kad nutiestas kelias būtų saugus ir patogus visiems eismo dalyviams, o būsimi mūsų kelininkų darbai būtų kuo platesnės geografijos ir užsienio šalių kolegas stebintų aukščiausia kokybe“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
„Suprasdami šio projekto reikšmę Lietuvai ir Vilniui, kaip ir visada, buvome reiklūs atliekamų darbų kokybei“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie LR susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas. LAKD – šio reikšmingo infrastruktūros projekto vykdytoja ir rangos darbų užsakovė.
S. Skrinskas pasakojo, kad pietinio aplinkkelio tiesimas nebuvo lengvas: „Dalis darbų buvo vykdoma žiemą. Atliekant darbus, buvo aptikti ne tik planuose nepažymėti požeminiai inžineriniai tinklai, bet ir nuo II-ojo Pasaulinio karo likę sprogmenys. Estakada virš geležinkelio Vilnius–Kaunas buvo statoma nenutraukiant traukinių eismo. Nepaisant iškilusių sunkumų, darbai buvo užbaigti laiku“.
„Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio projektas – sudėtingiausias pastarojo dešimtmečio kelių sektoriaus projektas Lietuvoje. Tai be galo svarbus projektas sostinei, jis gerins susisiekimą Naujininkų ir Lazdynų gyventojams – vien vakar per Savanorių Vaduvos sankryžą pravažiavo beveik 18 tūkstančių automobilių, o nuo šiol dalis šių vairuotojų turės galimybę pasirinkti kitą kelią. Ateityje numatoma tiesti šio aplinkkelio atkarpą ir iki Vilniaus viešojo logistikos centro“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas rangovų vardu dėkojo užsakovams už parodytą pasitikėjimą, kitiems partneriams – už dalykišką ir geranorišką bendradarbiavimą. „Panevėžio kelių“ bendrovė dirbo trijuose aplinkkelio statybos etapuose, dviejuose iš jų buvo generalinis rangovas.
„Esame ne tik rangovinė organizacija siaurąja prasme. Visi šio projekto dalyviai pirmiausia yra specialistai kelininkai, kvalifikuotai žinantys išvystytos infrastruktūros svarbą. Matome sistemos privalumus ir trūkumus, galime pasiūlyti ekonomiškus sprendimus. Šis strateginę reikšmę turintis projektas visaverčiai pasitarnaus kelių tinklo plėtotei“, – kalbėjo V. Puidokas.
„Kelių direkcija jau dabar planuoja kitus Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo etapus. 2017–2018 m. numatoma tiesti šio aplinkkelio 2 km (7,6–9,6 km) ilgio atkarpą iki Vilniaus viešojo logistikos centro. Šis objektas numatomas įtraukti į 2017–2018 m. ES finansuojamų projektų programą. Jau yra patvirtintas specialusis planas, o 2014 m. planuojamas žemės paėmimo projekto skelbimas. Vėliau, kai bus skirtas reikiamas finansavimas, planuojame pratęsti šį aplinkkelį iki kelio Vilnius–Minskas, t. y., nutiesti dar 18 km kelio. Būtų gerai ilgai nelaukti!“, – artimiausiais ateities planais pasidalijo LAKD vadovas S. Skrinskas.
2011–2013 metais įgyvendintas Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio projektas įvardijamas kaip sudėtingiausias pastarojo dešimtmečio kelių sektoriaus projektas Lietuvoje. Po dvejus metus trukusių darbų, 7,6 kilometro Kirtimų gatvės dalis tapo keturių-šešių eismo juostų greito eismo gatve, kur eismo srautai atskirti dviejų metrų pločio skiriamąja juosta ir viename lygyje nesikerta. Visos aplinkkelio trasoje esančios sankryžos projekto vykdymo metu rekonstruotos į dviejų lygių sankryžas, pastatytos 2 estakados, 5 viadukai ir tunelis, o kaimyninėms teritorijoms aptarnauti nutiestos dubliuojančios gatvės. Eismo saugumui užtikrinti įrengtos žiedinės sankryžos, šviesoforai, įdiegtos kitos saugumo priemonės. Aplinkkelio statybos darbai vykdyti pagal tris sutartis, kurių bendra kaina su PVM – 218,31 mln. Lt. Užsakovė – LAKD.
Informacija apie projektą
2011 metais pradėto vykdyti projekto „Traseuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ statybos darbai buvo išskaidyti į tris etapus. Projekto pirmajame etape rangovai įrengė 1,9 kilometro ilgio aplinkkelio dalį, pradedant nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos. Rekonstruojant kelią, Kirtimų ir Lentvario gatvių sankryžoje pastatyta dviejų lygių sankryžą, kurios pirmasis lygis yra Kirtimų gatvė, o antrasis lygis – 85,4 m ilgio ir 12,40 m pločio Lentvario gatvės viadukas.
Viaduko statybos darbus vykdžiusi „Panevėžio keliai“ viaduko stabilumui, atsparumui didelėms eismo apkrovoms užtikrinti pritaikė šiuolaikišką įtemptų vielos pluoštų technologiją. Pirmas tokios sistemos transporto statinys Lietuvoje – estakada nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės Vilniuje, kurią „Panevėžio keliai“ atidavė naudoti 2007 metais.
Pirmasis darbų etapas „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas. Sutartis Nr.1“, vykdytas vadovaujantis 2011 m. vasario 14 d. rangos darbų sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos. Šį projektą, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, vykdė „Lemminkainen Lietuva“ ir „Panevėžio keliai“. Atsakingasis junginio partneris – „Lemminkainen Lietuva“. Sutarties kaina su PVM – 41,1 mln. Lt.
Antrojo darbų etapo metu 1,4 kilometro ilgio Kirtimų gatvės atkarpoje nuo 2,08 iki 3,48 kilometro atlikta rekonstrukcija, įrengiant keturių eismo juostų gatvę su skiriamąja juosta.
Kirtimų gatvės sankirtoje su geležinkeliu įrengta dviejų lygių sankryža, pastatant 34,6 m ir 6,76 m pločio geležinkelio viaduką bei viaduką pėstiesiems. Taip pat panaikinta vieno lygio sankryža su Granito gatve, Kirtimų gatvėje šioje vietoje įrengta nuovaža link Galvės gatvės ir Granito gatvės žiedinė 30 m skersmens sankryža.
Projekto vykdymo metu įrengta dviejų lygių sankryža Kirtimų ir Galvės gatvių sankirtoje. Viaduko per Galvės gatvę ilgis – 91,86 m, plotis – 25,8 m. Galvės ir Kirtimų gatvės jungiamųjų kelių sankryžoje eismui reguliuoti įrengti šviesoforai.
Dviejų lygių Kirtimų gatvės sankryžoje su geležinkeliu Vilnius-Kaunas, esamas viadukas demontuotas ir pastatyta nauja, 264 m ilgio, estakada virš esamo geležinkelio, toliau pratęsiant ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos.
Tai – ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje. Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13,35 metro pločio dalis, skirta įvažiavimui į Vilniaus miestą, o platesnioji, 15,95 metro pločio, dalis skirta išvažiavimui iš miesto. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 29,9 metro, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus.
Estakados statybai taip pat panaudota šiuolaikiška įtemptų vielos pluoštų technologija. Persipinantys įtempti vielos pluoštai reikalauja tam tikro darbų organizavimo, todėl betonavimo darbai buvo suskirstyti į keturiolika etapų. „Pirmą kartą estakados statybai naudoti 27 ir 31 vijos pluoštai, kai kituose objektuose buvo naudojami iki 22 vijų pluoštai“, – pasakojo betonavimo darbams vadovavęs „Panevėžio kelių“ darbų vykdymo padalinio vadovas Raimondas Andronavičius. Šiuolaikiška įtemptų vielos pluoštų technologija garantuoja estakados stabilumą, atsparumą didelėms eismo apkrovoms.
Iš viso estakados perdangos statybai panaudota per 7,3 tūkst. kub. metrų betono mišinio, o visai estakadai pastatyti prireikė 11 tūkst. kubinių metrų betono mišinio. Tai – ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje. Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13,35 metro pločio dalis, skirta įvažiavimui į Vilniaus miestą, o platesnioji, 15,95 metro pločio, dalis skirta išvažiavimui iš miesto. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 29,9 metro, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus.
Antrajame etape taip pat naikinama vieno lygio Kirtimų-Fermentų ir akligatvinės gatvės sankryža. Kirtimų gatvė nutiesta taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais nebeturi. Susisiekimui su Fermentų gatve ir bei kitais objektais pastatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungsis žiedinėje sankryžoje (išorinis žiedo skersmuo – 40 m).
Kad transportas patektų į esamus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, pastatyta dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltas visuomeninis transportas bei pėsčiųjų ir dviračių takas. Visoje rekonstruojamoje Kirtimų gatvės atkarpoje skiriamojoje juostoje įrengti atitvarai, panaikinant galimybę apsisukti ar atlikti kairiuosius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas nutiestas vakarinėje (dešinėje) Kirtimų gatvės pusėje. Ties 2,387 kilometru pastatytas pėsčiųjų viadukas, sujungęs naująjį pėsčiųjų ir dviračių taką bei Eurovelo 11 dviračių taką. Pėsčiųjų ir dviračių tako viaduko ilgis – 43 m, plotis – 4,1 m.
84,03 mln. Lt apimties darbus vykdė jungtinės veiklos pagrindu apsijungusios trys šalies įmonės: „Panevėžio keliai“, „Lemminkainen Lietuva“ ir „Kauno tiltai“. Atsakingasis junginio partneris – „Panevėžio keliai“. Užsakovė – LAKD. Darbai baigti 2013 m. gruodį.
Projekto trečiajame etape, 4,365 kilometro ruože, naujai įrengta 4 eismo juostų greito eismo gatvė su skiriamąja juosta, panaikinami visi buvę išvažiavimai į šalia esančias teritorijas. Šioms teritorijoms aptarnauti Kirtimų gatvės pietinėje pusėje nutiesta 7 m pločio 1,26 km ilgio dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę perkeltos visuomeninio transporto stotelės. Patekimui į dubliuojančią gatvę pastatytas 280 m jungiamasis kelias per viaduką, akligatvinėje gatvėje įrengtas visuomeninio transporto apsisukimo žiedas, užstatytos teritorijos pusėje pastatytas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas.
Šiame etape panaikinta vieno lygio Kirtimų-Fermentų ir akligatvinės gatvės sankryža. Kirtimų gatvė šioje atkarpoje nutiesta taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais nebeturi. Susisiekimui su Fermentų gatve ir bei kitais objektais pastatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungiasi žiedinėje sankryžoje.
Buvusios vieno lygio Kirtimų gatvės sankryžos su geležinkeliu vietoje pastatyta dviejų lygių sankryža su geležinkeliu: per Kirtimų gatvę pastatyta 26 m pločio estakada. Vieno lygio Kirtimų gatvės sankryža su Eišiškių plentu rekonstruota į dviejų lygių sankryžą su jungiamaisiais keliais. Per Kirtimų gatvę pastatytas 30,9 m ilgio ir beveik 12 m pločio viadukas. Dėl eismo saugumo Kirtimų gatvės nuovažos, Krantinės gatvės ir jungiamojo kelio sankryža įrengta žiedinio tipo.
Trečiojo etapo pabaigoje, ties 7,55 kilometru, įvažiavimui į Vaidotų gyvenvietės Krantinės ir Parko gatves įrengtas apšviestas tunelis. Tunelio perdangos 15 m pločio ir 30 m ilgio. Tunelio statybai panaudota šiuolaikiška metalinių spraustasienių technologija.
Trečiojo etapo darbus pagal sutartį su LAKD „Panevėžio keliai“ vykdė drauge su partneriu „Kauno tiltai“. Darbai atlikti iki 2013 metų gruodžio. Sutarties kaina – 93,18 mln. Lt.
Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.
Andriaus Repšio nuotr.