Akcinei bendrovei „Panevėžio butų ūkis“ – 40 metų

Balandžio 1 d. AB „Panevėžio butų ūkis“ paminėjo 40 metų veiklos sukaktį. Apie įmonės raidą, veiklos principus, naujoves, pozityvius pokyčius ir problemas kalbamės su akcinės bendrovės direktoriumi GINTARU RUZGIU:

 – Daugiabučius namus eksploatuojančios įmonės veikė ir sovietmečiu. Nepaisant politinių ir ekonominių pokyčių tokios paslaugos ir šiandien reikalingos. Tai reikštų, kad įmonė išgyveno daug permainų ir pertvarkų.

– Apie dabartinės AB „Panevėžio butų ūkis“ istoriją galima būtų kalbėti pradedant pokariu – nuo 1944 metų. Archyvuose išsaugota tuomečio Komunalinio ūkio skyriaus padalinio – Butų ūkio valdybos –  viršininko įsakymų knyga, kurioje pirmasis įrašas datuojamas 1944 m. rugsėjo 12 d.

Šią datą būtų galima laikyti Panevėžio butų ūkio valdybos įkūrimo data, tačiau įvairių reorganizacijų metu butų ūkio valdyba kaip atskiras ūkinis vienetas buvo dingusi:  nuo 1957 metų iki 1968 metų butų ūkio valdyba dokumentuose minima nebuvo.

Butų ūkio, kaip atskiros organizacijos, įkūrimo datą laikome Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1968 m. kovo 28 d. potvarkiu ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 29 d. potvarkiu Nr.110-p  įkurtą Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybą ir Butų ūkio valdybą, kuriai atiteko 5 namų valdybos su savo bazėmis, sandėliais, atskirais balansais ir techninio inventorizavimo biuras.

– Esate viena didžiausių šios srities įmonių šalyje. Kokios apimties Jūsų ūkis? Kiek pakito Jūsų teikiamų paslaugų pobūdis, lyginant su ankstesniais dešimtmečiais?

–  Šiuo metu AB „Panevėžio butų ūkis“ administruoja, prižiūri, remontuoja ir modernizuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, teikia avarinės tarnybos, mokesčių skaičiavimo ir surinkimo, kreditų administravimo, daugiabučių namų savininkų bendrijų buhalterinės apskaitos paslaugas, gamina ir montuoja medžio ir metalo gaminius.

Bendrovė atestuota vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, atlikti statinio ir jo dalies statybos darbus, vykdyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Išplėtus teikiamas paslaugas, sudaryta daug pastatų administravimo ir priežiūros sutarčių su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, jungtinės veiklos sutarčių dalyviais, negyvenamų pastatų savininkais. Bendrija  administruoja daugiabučius namus, kuriuose neįsteigtos daugiabučių namų savininkų bendrijos arba nesudarytos jungtinės veiklos sutartys. Mūsų nuolat teikiamomis paslaugomis naudojasi per 45 procentus miesto gyventojų.

Veikla iš tikrųjų labai plati, todėl ir materialinė bazė didelė. Mieste veikia trys butų ūkio tarnybos, turime pastatų ūkio paslaugų ir gamybos skyrius, mokesčiai renkami 9-iose rinkliavų surinkimo kasose, kurios įkurtos gyventojams patogiose miesto vietose. Jose galima sumokėti už namo priežiūrą, šildymą ir karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotėkas, suvartotas gamtines dujas, elektros energiją, komunalines ir mobilaus bei fiksuoto ryšio operatorių paslaugas. Daugelis šių mokesčių priimami be papildomo mokėjimo.

–  Pastaraisiais metais kuriasi vis daugiau gyvenamųjų namų bendrijų. Užuot dirbusios savarankiškai ir pačios sprendę namo eksploatacijos problemas, bendrijos sudaro sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tai reiškia, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ darbo neturėtų pritrūkti.

– Vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą reikalingi tam tikros kvalifikacijos specialistai. Įvertinti naudojamų pastatų techninę būklę ir pateikti rekomendacijas, kurioms pastato konstrukcijoms remontas būtinas pirmiausia, gali tik atestuoti statinio techniniai prižiūrėtojai. Dažniausiai bendrijose tarp savo gyventojų kvalifikuotų pastato priežiūros specialistų nėra.

Mūsų įmonės specialistai pagal sutartis su namų savininkais nuolat stebi ir atsako už daugiabučių namų būklę, pastatų pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninį patvarumą, šalina smulkius defektus, užtikrina saugų bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, šildymo ir karšto vandens tiekimo, vandentiekio ir buitinių nuotėkų) naudojimą, avarijų lokalizavimą.

– Jūsų bendrovė viena pirmųjų šalyje inicijavo procesus, susijusius su valstybės paramos panaudojimu daugiabučių renovacijai.

– Pirmiausia mes raginome ir visaip skatinome gyvenamųjų namų bendrijų steigimąsį, kad daugiabučiai neliktų be šeimininkų. Valstybės paramos naudojimas buvo jau kitas žingsnis.

Panevėžyje yra 838 daugiabučiai namai, iš jų daugiau kaip 80 proc. pastatyta praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais. Šie namai neestetiški, neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, jų šildymas brangiai kainuoja, todėl pirmiausia juos ir reikėtų renovuoti. Panevėžiečiai ypač aktyviai dalyvauja daugiabučių namų modernizavimo programoje. Siekdami palengvinti bendrijų atsiskaitymą su bankais, pasibaigus renovavimo darbams, mes perimame tolimesnį kreditų administravimą pagal sudarytas su bendrijomis paslaugos sutartis.

Kvalifikuotą konsultacinę pagalbą AB „Panevėžio butų ūkis“ įsikūrusioms bendrijoms teikia rengdama specialius mokymus, konsultacinius seminarus. Siekiame su bendrijomis palaikyti nuolatinį ryšį, kad gyventojai laiku gautų kvalifikuotą patarimą visais su būsto naudojimu ir priežiūra susijusiai klausimais.

– Bene vieninteliai Lietuvoje iš analogiška veikla besiverčiančių įmonių turite trumpąjį pagalbos telefoną 1545.

Vieno telefono skambučio tarnyba 1545 įsteigta miesto savivaldybės iniciatyva. Jos steigimo tikslas – padėti miesto gyventojams, naudojant vieną telefono numerį, operatyviai susisiekti su reikiama specialiąja tarnyba, pastebėjus gedimus inžinerinėse sistemose, ekstremalių situacijų ir kitais atvejais.

– Kokių naujovių žadate pasiūlyti daugiabučių namų bendrijoms ir kitiems savo klientam artimiausiu metu?

– Mūsų pagrindinis tikslas – teikti aukštos kokybės paslaugas, kurios tenkintų miesto gyventojų poreikius, ko ir siekiame kasdieniame darbe.

– Ačiū už pokalbį.