AB „Panevėžio keliai“ diegia naują asfalto klojimo technologiją
Atliekant valstybinės reikšmės krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 101,3 iki 106,15 km dangos stiprinimo darbus, AB „Panevėžio keliai“ pritaikė naują ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse technologiją, specialistų vadinama „karštas ant karšto“.
Technologijos „karštas ant karšto“ pagrindinis ypatumas yra tas, kad apatinis asfalto sluoksnis klojamas ir tankinamas klotuvu (atsisakant tankinimo plentvoliu), o antrasis asfalto sluoksnis klotuvu klojamas ir tankinamas iš karto, apatiniam sluoksniui nespėjus atvėsti.
Taikant įprastas asfalto sluoksnių klojimo technologijas pirmasis asfalto sluoksnis ant kelio pagrindo paklojamas klotuvu ir iki reikiamo atsparumo sutankinamas volais. Tada pirmasis asfalto sluoksnis padengiamas specialia rišamąja medžiaga – bitumo emulsija, kad antrasis klojamas asfalto sluoksnis geriau sukibtų su pirmuoju. Dešimtmečius ši technologija yra naudojama ir duoda gerus rezultatus, tačiau visada galima padaryti geriau.
Taikant metodą „karštas ant karšto“ galima visiškai atsisakyti rišamosios medžiagos – bitumo emulsijos – naudojimo, o abu asfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet ir sukimba vienas su kitu, taip padidindami kelio dangos atsparumą.
Naudojant technologiją „karštas ant karšto“ asfaltuojamame kelyje sudaromas savotiškas traukinys, susidedantis iš pirmojo ir antrojo klotuvų bei mobilaus tiektuvo, kuris teikia asfalto mišinį abiems klotuvams.
Ekonominiu požiūriu ši technologija Lietuvoje yra sąlyginai nesunkiai pritaikoma, nes jos diegimui galima naudoti įprastus asfalto klotuvus, juos modifikavus. Pats svarbiausias tokio modifikuoto klotuvo elementas – aukšto laipsnio sutankinimo plokštė, kuri taip sutankina pirmąjį sluoksnį, kad kitas klotuvas gali iš paskos važiuoti dar karštu pirmuoju asfalto sluoksniu.
Ši technologija leidžia pakloti nuo 3 iki 8,5 m pločio dviejų sluoksnių asfalto juostą be jungiamosios siūlės. Sutrumpėja laikas užduočiai atlikti, galima atsisakyti rišamųjų medžiagų, o sukibimo laipsnis tarp dviejų asfalto sluoksnių didesnis ir garantuoja kelio dangos ilgaamžiškumą.
Beje, keičiasi iš klojamo asfalto sluoksnių storis bei sudėtis. Technologija „karštas ant karšto“ reikalauja specialios sudėties asfalto masės, kurią pajėgios tiekti Lietuvoje veikiančios kelių statybos medžiagų gamybos bazės, o viršutinis asfalto sluoksnis, vadinamasis dėvėjimosi sluoksnis, klojamas daug plonesnis nei įprasta, kas leidžia sumažinti savikainą.
Nauja technologija kelininkams priimtina tuo, kad modifikuoti įrenginiai po nedidelių pertvarkymų gali būti taikomi ir atliekant įprastus darbus. Kita vertus, nauja technologija netaikoma vietovėse, kur kelio nuolydis labai didelis, o posūkiai labai staigūs.
„Kelio dangos stiprinimo darbai tarp Vaivadų ir Paliūniškio gyvenvietės naudojant įprastą technologiją galėjo trukti tris savaites ir ilgiau, o naujoji technologija leido darbų laiką sutrumpinti iki savaitės. Jeigu viskas seksis gerai, tai sekmadienį pradėti darbai bus baigti iki Žolinių. Tai reiškia, kad mes visi, važiuojantys šiuo keliu, sutaupysime laiko ir kuro“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
Sutartį dėl kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys kelio dangos projektavimo ir atnaujinimo darbų AB „Panevėžio keliai“ su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 2008 m. liepos 18 d. Sutarties suma su užsakovo rezervu ir PVM – 8,72 mln. Lt. Pagal sutartį darbai turi būti baigti iki 2008 m. spalio 30 d.
Naująją technologiją AB „Panevėžio keliai“ mėgina įdiegti Lietuvoje drauge su partneriais AB „Kauno tiltai“. Kauniečiai praėjusią savaitę tokiu metodu atliko darbus Jonavos rajone.