„Panevėžio keliai“ rekonstravo 13 kilometrų „Via Baltica“ ruožą
Viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ baigė vykdyti svarbų „Via Baltica“ magistralės ruožo rekonstrukcijos projektą. Projektas apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožą nuo 47,80 iki 60,90 kilometro: rekonstruotas 13,1 kilometro ruožas Pasvalio rajono teritorijoje, nuo Raubonių gyvenvietės prieigų iki Saločių gyvenvietės pabaigos.
„Pagrindinė šio magistralės ruožo problema, kuri buvo išspręsta rekonstrukcijos metu – dėl susidariusių iki 5 cm gylio provėžų deformuota kelio danga, kas kėlė pavojų eismo saugumui“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinskas. Šis magistralinio kelio ruožas, vedančio Latvijos link, buvo ypač prastos būklės dėl didelio sunkiojo transporto srauto.
Vykdant rekonstrukciją visame trylikos kilometrų ruože sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruota 12 vandens pralaidų, įrengiant naujas metalines gofruotas pralaidas, įrengtos sankryžos ir nuovažos, įrengta 12 autobusų sustojimo aikštelių, kelio 54,785 ir 59,725 kilometruose pastatyti autopavilijonai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė kelio 54,25 kilometre, įrengta 2,366 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų. Projekto vykdymo metu taip pat rekonstruoti lietaus vandens ir drenažo inžineriniai tinklai ir 10 kV elektros tinklai.
Projekto vykdymo metu šiame magistralės ruože įrengta 9 metrų pločio kelio danga: važiuojamoji dalis, susidedanti iš dviejų priešpriešinio eismo juostų po 3,5 m, dvi 1 m pločio saugos juostos, pusantro metro pločio kelkraščiai. Įvertinus didelį kelio apkrovimą, įrengta trisluoksnė asfalto danga, susidedanti iš 10 cm storio asfalto pagrindo ir dvisluoksnės (8 ir 4 cm storio) asfalto dangos. Atskiruose ruožuose pašiurkštintas dėvėjimosi paviršius.
Į rekonstruojamą kelią įsijungia 3 rajoninės reikšmės keliai ir šalia esantys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų bei smulkūs vietiniai keliai. Iš viso rekonstruota 51 nuovaža. Trasoje yra 5 individualios sankryžos, jos įrengtos pagal saugaus eismo reikalavimus, su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems važiuojamoje dalyje, apšvietimu, horizontaliuoju ženklinimu bei lanksčiais plastikiniai stulpeliais.
Suderinus su Pasvalio rajono savivaldybe, panaikintos dvi autobusų sustojimo aikštelės 50,04 kilometre kairėje ir 50,13 kilometre dešinėje, keleivius nukreipiant į naujas autobusų stoteles Žilpamūšio sankryžoje, kelio 50,91 kilometre.
Keturšalė sankryža ties Saločiais rekonstruota įvertinus eismo saugos reikalavimus: po rekonstrukcijos greitis sankryžoje ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, sankryžos plotas sumažintas atsisakant greitėjimo ir lėtėjimo juostų, sumažinant saugumo salelių plotą, šalutiniuose keliuose įrengiant iškilius asfaltbetonio kalnelius. Saločių sankryžos apšvietimui naudojama vėjo ir saulės energija. Šie savaime atsinaujinantys gamtos resursai jau kelis metus Lietuvoje naudojami sankryžoms apšviesti, kas įgalina taupyti bei sumažina kelius eksploatuojančių organizacijų priklausomybę nuo elektros energijos tiekėjų.
Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimas“ rangos darbus AB „Panevėžio keliai“ vykdė vadovaujantis 2012 m. birželio 12 d. sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos. Pagal šią sutartį atlikta darbų už 44,61 mln. Lt (darbų kaina su PVM).
Andriaus Repšio nuotraukos iš darbų vykdymo vietos
„Via Baltica“ istorija Lietuvoje
„Via Baltica“ kelias Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką Lietuvos ekonomikai. „Via Baltica“ priklauso I Kretos transporto koridoriui, yra įtraukta į tarptautinės reikšmės kelių tinklą ir įteisinta kaip europinės reikšmės magistralė E67.
AB „Panevėžio keliai“ magistralėje „Via Baltica“ dirba nuo 1989 metų, kai buvo pradėta vykdyti Šilagalio sankryžos statyba. Tuo metu tarptautinės magistralės „Via Baltica“ pavadinimas dar neegzistavo. Buvo vykdoma kelių Panevėžys–Ukmergė ir Panevėžys–Kėdainiai sankirtos rekonstrukcija, o darbus vykdė Kelių statybos valdyba Nr. 5, kurios bazėje vėliau įsikūrė AB „Panevėžio keliai“. Šilagalio sankryža buvo traktuojama kaip magistralės Vilnius–Panevėžys dalis.
Tik 1994 metais Kretoje vykusioje transeuropinio transporto konferencijoje buvo patvirtinti 9 transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Du iš šių koridorių kerta Lietuvos teritoriją: šiaurės–pietų krypties I koridorius arba „Via Baltica“ (Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva) ir lygiagreti IA atšaka arba „Via Hanseatica“ (Ryga–Šiauliai–Kaliningradas–Berlynas).
Trečiojoje transeuropinio transporto konferencijoje, kuri vyko 1997 metais Helsinkyje, buvo numatyta galimybė pagrindines Lietuvos magistrales prijungti prie tarptautinių koridorių. „Via Baltica“ pagrindą sudaro jau esami keliai, kurių ruožai rekonstruojami ir platinami, tiesiami aplinkkeliai, didinamas eismo juostų skaičius, statomi viadukai ir sankryžos. Tai – europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių. Bendras „Via Baltica“ ilgis – 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.
1995 metais AB „Panevėžio keliai“ atidavė naudoti Panevėžio miesto pietinį aplinkkelį bei dalį vakarinio aplinkkelio, 1996 metais buvo baigtas statyti vakarinis aplinkkelis. Ir tuomet šios jungtys, nukreipiančios tranzitinį automobilių srautą nuo Panevėžio, oficialiai dar nesivadino tarptautinės magistralės dalimi.
ES bankų lėšomis dalinai finansuojami darbai „Via Baltica“ kelyje pradėti vykdyti 1997 metais. Rekonstruotas kelias Panevėžys–Kėdainiai–Cinkiškis, pastatytas Kėdainių aplinkkelis, darbai vyko kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga. 1998 metais baigtas statyti Panevėžio miesto šiaurinis aplinkkelis, 2003 metais baigta kelio Vilnius–Ryga susikirtimo su keliu Panevėžys–Šiauliai rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą (Nausodės sankryža). Visus minėtus darbus vykdė AB „Panevėžio keliai“.
2004–2006 metais magistralės plėtros darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių, pasirašytų 2004 metų rugpjūčio ir 2005 metų liepos mėnesiais tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai“, pagrindu, darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Projektą finansavo ES Sanglaudos fondas (85%) ir Lietuvos Respublika.
Kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga 29,2 kilometro ilgio ruože buvo vykdomi kelio dangos stiprinimo ir platinimo darbai. Po rekonstrukcijos asfaltbetonio dangos plotis siekia 11,5 metro, kai sename kelyje dangos plotis buvo 8,5 metro. Taip pat buvo sustiprinta kelio danga kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.
Per daugiau kaip dvejus projekto vykdymo metus Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse rekonstruota 14 tiltų ir viadukų. Pagal Europos Sąjungos standartus diegiant kelyje eismo saugumo priemones, buvo įrengta 3,9 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų, kelio ruožuose per gyvenvietes ir sankryžose įrengtas apšvietimas. Bendras apšviesto kelio ilgis – 5,9 kilometro.
Ten, kur kelias nutiestas miškingomis vietovėmis, įrengta 12,7 km apsauginių tinklo tvorų nuo žvėrių. Taip pat magistralėje įrengtos vandens nuotėkų sistemos. Gyvenamosiose vietovėse įrengtos triukšmą mažinančios sienutės, 149 gyvenamųjų namų, esančių arti magistralės, seni langai pakeisti šiuolaikiškais.
2009 metais AB Panevėžio keliai“ dangos stiprinimo darbus vykdė dviejuose tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožuose. Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos buvo pasirašytos 2009 m. liepos 13 d. Projekto darbai finansuoti ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.
Vadovaujantis pirmąja sutartimi, buvo stiprinama kelio danga kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o sankryžoje 47,46 kilometre įrengta 323 metrų lėtėjimo-greitėjimo juostų. Vadovaujantis antrąja sutartimi, darbai buvo vykdomi kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože nuo 23,36–44,55 kilometro: 9,42 kilometro ilgio atkarpoje sustiprinta kelio danga, įrengtas 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengta 5,02 kilometro tinklo tvoros.
Į šį ruožą patenkančioje Ramygalos gyvenvietėje, susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais, įrengtos trys sankryžos su iškiliomis salelėmis. Salelėms įrengti, vadovaujantis gera ES eismo saugumo priemonių diegimo praktika, naudotos raudonos spalvos trinkelės. Pasibaigus darbams kelio per Ramygalos gyvenvietę asfalto dangos plotis siekia 8 metrus, o prieš ir už gyvenvietės, kur perspektyvoje planuojamas Ramygalos aplinkkelio prisijungimas, asfalto danga siekia 9 metrų plotį. Dviejuose darbų ruožuose įrengta 15 vandens pralaidų.