Viešųjų pirkimų konkursų sąlygos verčia abejoti procesų skaidrumu  

Valstybės politika liberalizuoti viešųjų pirkimų konkursų sąlygas realybėje virsta ekonominės, techninės ir teisinės logikos neturinčiais perkančiųjų organizacijų veiksmais, o kartais ir piktnaudžiavimu bei tiekėjų diskriminavimu.

Kai kurie pirkimų organizatoriai taip supaprastina viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, kad į užsakymą gali pretenduoti ir įmonės, visiškai neturinčios materialinių, techninių ir intelektualinių pajėgumų tokiems darbams atlikti.

Pavyzdžiui, Rokiškio rajono savivaldybės organizuojamame konkurse keturių gyvenviečių infrastruktūros plėtros darbams pirkti, konkursą laimėjusios UAB „Rokiškio apdaila“ ir UAB „Henvida“ savo kvalifikaciją pagrindė UAB sertifikavimo centro „Sertika“ išduotais atestatais.

Nacionalinio akreditacijos biuro oficialiais duomenimis UAB „Sertika“ akreditavimo sritis apima elektroninių ir optinių gaminių gamybą, medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybą, žmonių sveikatos priežiūros veiklą, kitą stacionarią globos veiklą, bet ne statybos darbus.

„Turime 45 metų statybos darbų patirtį, tačiau nežinojome, kad beprasmiškai investuojame į savo statybos vadovų kvalifikaciją ir specialias, būtent statybos sričiai pritaikytas aplinkosaugos, kokybės vadybos ir darbuotojų saugos sistemas. Vadovaujantis Rokiškio savivaldybės administracijos logika statybininkams didesnį dėmesį reikėtų skirti odontologijos ar globos sričiai“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.

Rokiškio rajono savivaldybės administracija minėto konkurso sąlygose nurodė, kad tiekėjų kvalifikaciją pakanka pagrįsti laisvos formos įmonės vadovo deklaracija, patvirtinančia, kad tiekėjas laikosi ISO 9001:2000 ir ISO 14001:2005 nustatytų kokybės vadybos sistemų standartų.

UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ skelbtame konkurse projekto „Panevėžio regiono 94 sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ darbams atlikti atveju kvalifikacinę atranką sėkmingai praėjo UAB „Pireka“ ir Latvijos bendrovės „Būvalts R“ pasiūlymas, nors Latvijos kompanija prasidėjus konkursui iš viso neturėjo teisės vykdyti veiklos Lietuvoje.

Konkursas rangos darbams atlikti buvo paskelbtas 2009 metų spalį, o Latvijos bendrovė „Būvalts R“ tik 2010 metų kovo 16 d. įgijo teisę dirbti Lietuvoje. Atliekų tvarkymo centras motyvavo, kad užsienio kompanijoms, skirtingai nei lietuviškoms, galima leisti kvalifikaciją įrodančius dokumentus pateikti iki sutarties pasirašymo.

„Dalyvaujame konkursuose Latvijoje, tačiau kaimyninės šalies pirkimų organizatoriai užsienio kompanijoms nesuteikia išskirtinių sąlygų, nors Europos Bendrijų steigimo sutarties principai, kuriais ginasi Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, galioja visose ES šalyse“, – sakė „Panevėžio kelių“ atstovė.

Atvirkštinė situacija susidarė Panevėžio apskrities viršininko administracijos organizuotame Siaurojo geležinkelio plėtros projekto įgyvendinimo konkurse.

7 mln. litų preliminarios vertės Aukštaitijos siaurojo geležinkelio rekonstravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms rangovo konkursui paraiškas pateikė 5 statybų įmonės. Keturios iš jų buvo atmestos kaip netinkamos kvalifikacijos: „Iglus“, „Ortito“, Panevėžio statybos tresto ir „Statvos“, kuri veikė kartu su keliomis kitomis įmonėmis.

Vienintelė kaip tinkamos kvalifikacijos konkurso dalyvė apskrities viršininko administracijos buvo pripažinta UAB „Pireka“, kuri pagal jungtinės veiklos sutartį veikė su UAB „Fima“.

Panevėžio apygardos teismas pripažino neteisėtais tokius perkančiosios organizacijos veiksmus: teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija akivaizdžiai pažeidė lygiateisiškumo principą, o atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus statybų bendrovė „Pireka“ pripažinta atitinkančia minimalius kvalifikacijos reikalavimams, verčia abejoti ir konkurso skaidrumu.